
Ar pastebėjote, kaip augdami vis tolstame nuo gamtos? Ir kaip silpnai jaučiame sezonų kaitą (vairuodami automobilį, sėdėdami darbe, apsipirkinėdami prekybos centruose:)? Nepamenu, kaip atėjo ruduo, nei žiema, net kalėdų nepajutai, o šiandien jau pavasaris…
Kai buvau vaikas, tai labai gerai mačiau, kad iš po sniego jau išlindo snieguolės, o pernai pamačiau jas tik tada jau jau buvo nužydėjusios. Tas pats pasikartojo su alyvomis ir jazminais…
Kai nebematuoji laiko nuo vasaros atostogų iki žiemos atostogų, viskas tampa tiesiog metais, arba viena ilga žiema ir viena trumpa vasara.
Pasižadu šiemet pastebėti, kada pražys snieguolės, žibutės, pakalnutės, alyvos ir jazminai:). O kaip diena tokia saulėta, tikiu – pavasaris!
Ir dar tas sentimentalumas (su amžium ir vaikais)…ech tos mamos…:) SU PAVASARIU! Nepamištam kartu su vaikai pabraidyti po balas! Jų tuo bus laaaabaiiii daug:)