Visų pirma PIRATAI-JĖGA. Praūžė, praošė, prašvilpė nuostabi diena ir prisiminiamai liks ilgam:))
Ko išmoko mamytė – vaikams smagiausia – VAIKAI:) Priplanuotus / neišnaudotus žaidimus pasiliekam kokiam septintąjam gimtadieniui, nesuvalgytus užkandžius ateity keičiam ledais, būtinai įsiamžinam nerealioj fotosesijoj:)
Vaikai nevalgė NIEKO:) Jie dūko, lakstė, pešėsi, linksminosi, kvatojo, taškėsi vandeniu:) Buvo toks vaizdas…kokie 12-14 vaikų tokiam siautulio kamuolį. O kadangi tėveliai neturėjo ką veikt tai VALGĖ:)
Ugnius ir Ūla…Jono geriausi draugai:) Jonas gimtadieniui irgi ruošėsi, labai laukė šventės, o kartai vakare taip susimasčiusiai sakydavo-..man gaila draugų..:) manau jis galvoje turėjo, jam gaila, kad jų dar nėra:) Žodžiu labai labai išlaukta šventė. Tikra tiesa, kad draugai – geriausia dovana.
Iš visų sugalvotų žaidimų ( kelias iki lobio per “kaukoles”, kepurių gaminimas, balionų ala patrankų sprogdinimas komandomis, žemėlapio paišymas ir t.t.t.t ) įgyvendinom tik lobio smėlyje ieškojimą:), kuris įdomus buvo tik vyresniems vaikams:)) Va kaip mamyte nusimano apie savo vaiką…
Vaikai gavo “žemėlapius”, kuriuose buvo pavaizduoti LOBIAI:), kuriuos reikia surasti. Pažiūrėkit, kaip tie angelėliai įsijautę ieško:) tokių veidų nesuvaidinsi:))
Kas neieškojo lobių skandino laivus, kuriuos tėvelis gamino:) Deja, jie ir taip laaaabai gerai skendo:))
Nuostabūs:)
Toliau sekė fotosesija su puikiausiais fotopastelės fotografais:) Aš tokia patenkinta, kad neturiu žodžių…SUper, nerealiai, fantastika, absoliučiai puikiausios foto:)
Reikia pasakyt, kad užduotis tikrai buvo sunki, nes vaikai norėjo DŪKTI ir sukvieti pasifotografuoti buvo rimtas išbandymas. Be to jei vienas gražiai pozuoja, tai kiti būtinai nepatenkinti, nes jau nori bėgti ir atviškčiai:) Bet tikrai verta buvo juos taip “pakankinti” gerai, kad fotografai buvo du, kitaip manau BE ŠANSŲ>>:)
Specialiai fotosesijai buvau pagaminus tokį kampelį:) iš jūreiviškos medžiagos ir kalėdinių papuošimų:)
Taip pat visokių piratiškų detalių, turėjau ir kelias keramikines papūgas, kardų, seną dėžę:)
Po fotosesijos vaikai išsilakstė ir jokio lobio ieškot nenorėjo, bet kadangi ten buvo tirpstančių pinigų, teko vienam pašnibždėt, kur jis, ir kad bėgtų kitiems pasakyt:))) tikrai net gėda šiek tiek:), bet tai ką daryt:)?
Vistiek užtruko, kol ir to krūmo ištraukė. GERAI, kad neužkasėm:D
Vėl atkreipkit dėmesį į tas emocijas:) Prisimenat tą jausmą…kai į juos žiūriu beveik prisimenu…:)
O paskui tirpstantis lobis buvo nuneštas į kambarį dalyboms, ir niekas daugiau nieko apie vaikus kokias 3-4 valandas negirdėjo:D
BUVO ABSOLIUČIAI NEPAKARTOJAMA!
Ačiū sveteliams!
