knygos

Konkursas pratęsiamas, nes šį kart iš kelių dalyvių (tarp, kurių ir mano negalinti dalyvautė draugė:)) laimėtojo nerinksime, tiesiog taip būtų nelinksma. Bent jau man ir Pelytės Smaillytės autorei.

TAIGI ANTRAS DUBLIS ir PALENGVINTOS SĄLYGOS:)

- taigi komentuosime (čia ar fb visai nesvarbu, surinksime komentarus, nesunku:)

- rašysime ne istoriją, o tik pasliūlymą istorijai. Kokią akualią istoriją norėtumėte perskaityti Smailytės puslapiuose.

- PVZ ” pelytė keliauja pas būrėją”, “pelytė sapnuoja ateitį”, “pelytė rūšuoje šiukšles”  ir pan.

Ir viskas! Galite sugalvoti kiek norite istorijų ir komentuoti jas atskirai. Bus didesni šansai laimėti:)

TAIP PAT. Kas neturite IŠMANIŲJŲ DRĄSIAI DALYVAUKITE. PADOVANOSIME KNYGELĘ!

Konkuras tęsis iki 11. 15 arba kol susirinks min. 10dalyvių (ne istorijų, o dalyvių:)

O DABAR MANO ĮSPŪDŽIAI apie šią knygelę.

Knygelę pasinešėm iš “Vaikų šalies”, savaitgalį leidome su daugais, todėl pasakas skaitėm iškart trims klausytojams:) Ugnius (6m.), Ūla (4m.), Jonas (4m.). Tiesa pasakius man buvo labai smalsu todėl pati labai nekantravau paskaityti, o vaikai tam daugiau negu pritarė. Iš pradžių pervertėm visą knygą paskaitėm pavadinimus. Daugiausia UUU, OOO ir VAAAAU susilaukė istorijos apie sukčių ir kalėjimą, ir apie gydytoją ir kraujo tyrimus. Visgi pradėjome nuo pradžių. Prisėdome ir vienu ypu perskaitėme 5 istorijas. Ugnius su Ūla klausėsi labai atidžiai, Jonas vis kažkur pradingdamas, bet iš kito kambario pakomentuodamas:) Kai jau pavargau skaityti, padarėme pertraukėlę.

Mano nuostabai vaikai po geros valandos vėl prašė paskaityti. IR AŠ JUOS SUPRANTU:)

KODĖL MAN PATIKO ŠI KNYGA:

1. Pelytė Smailytė gyvena DABAR! Ne kartą teko “pritaikyti” klasikinę pasaką Jonui, kuriam anei vežimas, anei akėčios, anei malūnas nėra (gerai) pažįstami.

2. Nes AKTUALIOS istorijų temos. Aš ir anksčiau ieškodavau kažko kas būtų “į tema”. PVZ. žiūrėjom “Begemotą, kuris bijojo skiepų” prieš eidami pas gydytoją. Bet čia…visas lobynas…visa atsakymo į “kodėl” enciklopedija:) (na bent jau pirma dalis:)

3. Nes gražiai parašyta. Ar jums būna taip, kad skaitant vis pritrūksta sklandumo, t.y. vis reikia “nuo savęs” pridėti kokį “bet”, “ir”, “ir tuomet”, “sako jis” … nes kitaip kažkaip atrodo, kad vaikui nesusiriša tie dialogai ar pan. Tai štai šiuo klausimu, galėjau atsipalaiduoti ir skaityti 100% taip kaip parašyta:)

4. Nes geras pavyzdys auklėja. Ir daro tai labai subtiliai, nepastebimai, jokių moralų. Tiesiog knygelėje viskas taip mandagu su daug AČIŪ, PADĖKOJO, ATSIPRAŠĖ, PADĖJO, PAGUODĖ, SUŠELPĖ ir t.t. , kad perskaičius visas istorijas (ir ne po vieną kartą) tai tikrai toks elgesys tampa “savu” ir manau lieka kažkur vaiko (ir suaugusiojo) pasąmonėja ir jis tiesiog nesuprastamas elgiasi štai taip mandagiau:)

5. Vertybės. Draugystė, pagalba, smalsumas, tesingumas, dėkongumas, dosnukas, drąsa ir t.t. Prisimenate rusiškus filmukus, kuriuos taip mėgstame palyginti su šiuolaikiniais sakydami, kad jie vaikams labai tinka, nes juos auklėja. Tas tiesa, bet palyginus su Smailyte moralas juose gan tiesmukiškas, kartais net grubus- JIS BLOGAS TINGINYS, MES GERI DARBŠTŪS PIONIERIAI:) Šioje knygelėje daugiau matysime gerų pavyzdžių nei lyginimo kas gerai/blogai.

6. Vaikai protingi žmonės:) Skaitau ir džiaugiuosi, kad yra žmonių rašančių vaikams be jokių banalybių ir infantilumu.  Kas yra bankas, internetinis sąskaitų apmokėjimas, bilietai lėktuvui (su persėdimais), mobiliojo ryšio stotis, stilistas  ir daug kitų kasdienių dalykų. Kai  kurie net ir mums sudėtingi suprasti, čia taip natūraliai, sklandžiai ir suprantamai papasakoti, kad geriau retas, kas galėtų:) Parašyta suprantamai, bet ne kvailiams ir tai yra nuostabu! Matau, kaip Jonas “sugeria” kiekvieną žodį nes jis tikrai klausosi ir tikrai supranta ir man visiškai ramu,nes žinau, kad tai 100% naudinga informacija:)

7. Iliustracijos. Jonui (kaip ir daugeliui) vaikų ilistracijos laaaabai svarbu. Jis mėgsta jas apžiūrinėti ir kuo  daugiau ten smulkių veikėjų/detalių tuo geriau. Štai pelytės iliustratorius Andrius  Šliogeris tikrai padirbėjo. Kiek ten visko vyksta tuose piešiniuose, kad galima dar kokias 3-4 istorijas sukurti. Tą mes ir darome:) Paskaitome pastraipėlę, tuomet Jonas paskaičiuoja mažuosius voveriukus ar bando surasti kokią pasislėpusią varną.  Būna kartais skaitai, o jis tik “OIOIOI koks katinėlis….mama praleidai katinėlį…” Iš to suprantu, kad iliustraticjos tikrai LAAAABAAAAI geros:) Veikėjai ryškūs, aiškūs, išraiškingi, pelytės pasaulis atrodo vientysas, jaukus ir artimas, sąvas. Atrodo, kad tikrai, kažkur šalia, gal kitam mieste, ar kitam rajone štai toks gyvenimas ir vyksta:)

8. El. versija. Būtent nuo jos mes pradėjome pažintį su Smailyte. Joną pavergė galimybė laidyti žaibus, o mus lietuviškas (tai juk PIRMOJI lietuviška interaktyvi knyga, iki tol tik angliškai…) įgarsinimasi. Jonui Smailytė yra ta gyva, judanti pelytė ir jis su ja jau anksčiau buvo susidraugavęs. Net matau (ir darželyje sakė), kaip jis vis minko tuos lapus, judina veikėjus lyg įsivaizduoja, kad jie juda kaip ipad’e:)

Manau, kad tai dar ne viskas, bet aš jau atpratusi nuo tokių ilgų rašinių ir manau padarysiu kavutės pertraukėlę:)

Tik dar kart :

- DALYVAUJAME KONKURSE ( komentuojame, kokies aktualias temas noretųsi perskaityti Smailytės puslapiuose)

- AUTORĖ : JŪRGA SAKALAUSKAITĖ

- ILIUSTRATORIUS : ANDRIUS ŠLIOGERIS

- PELYTĖ SMAILYTĖ pirkti knygelę ČIA.