Pamačius šią foto ( via imaginechildhood) prisiminiau, kaip mes su Ugnium skaitėm Mažąjį Princą. Nukeliavom labai netoli, iki kokio trečios skyriaus. Linksmiausia dalis buvo šita- kas čia, gal kepurė?
oi!-pasirodo čia smauglys prarijo dramblį
Kiek po to Ugnius pripiešė tokių paslėptų piešinėlių, o aš vis turėdavau spėti, ką prarijo smauglys . Buvo linksma. Dar ta istorija su avele, kuri vis princui neįtikdavo ir reikėdavo ją vis perpiešti. Mums pilnai užteko šių kelių skyrių, kad jau turėtumėm apie ką žaisti, o kiek ten dar neatrastų lobių, kad ir gėlės laistymas laistytuvėliu ( pauksčių pienas)
Pokalbiai su lape ir gyvate. Šita kaukė lengvai pagaminama, reikia tik noro žaisti ( via imaginechildhood)
O ką skaito dabar jūsų mažieji princai ir princesės ?
Gero savaitgalio !
-
Mano vaikystės topas – “Meškiukas Rudnosiukas” ir pasaka apie Jonuką ir Grėtutę” (abu buvo adaptuoti man ir broliui :) Dabar šias knygas dovanoju savo pažįstamiems, turintiems vaikų (savų dar neturiu).
-
Laba diena, Guste! Visai neseniai parašiau Jums laiškelį nuo “Mamų menės”. Ar gavote?
Gražaus savaitgalio! -
Vytės Nemunėlio eilėraščiai patys mėgiamiausi mano vaikų, jie tokie lengvai suprantami, paprasti, bet tikrai ne prasti :) Dar turim Raganiukės Teatro CD, vadinasi jis ” Šlovė Meškinams!”, jame dainelės iš Meškiuko Rudnosiuko, vaikai jį dievina, man tai jis tiesą sakant jau seniai nusibodęs, bet ką darysi :)
3 comments
Comments feed for this article
Trackback link: http://vaikokambarys.lt/2010/08/06/mazasis-princas/trackback/